palaiminimas — paláiminimas dkt. Kùnigas sùteikė paláiminimą šei̇̃mai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atsakymas — atsãkymas sm. (1) → 1 atsakyti: 1. SD214, H156, R, DP17, K, Sut, RtŽ, M, Š Nepilnieji sakiniai, einantys atsakymais į klausimus, yra dažniausiai vartojami LKGIII641. Atsakymą duoti B112. Atsakymą gaunu R29. Suejimas, trukinamas dideliais… … Dictionary of the Lithuanian Language
laiminimas — sm. (1) I, DŽ → laiminti: 1. Laiminimų lydimas jis dingo kelio pasisukime rš. Tėvų nelaiminimas tesekie tavo pėdais, kol nesugrįši! Vaižg. 2. Tėviškas laiminimas NdŽ. Aš iš širdies teikiu laiminimą naujam to laikraščio redaktoriui rš. 3. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nulaiminimas — sm. (1) palaima: Tu nulaiminime sutvėrimų turi padabonę MKr236. laiminimas; nulaiminimas; palaiminimas … Dictionary of the Lithuanian Language
nutekėti — nutekėti, nùteka, ėjo intr. 1. SD1163, SD333, R5, MŽ6, Sut, N, K, M, L, Rtr, LL233, DŽ, KŽ nubėgti tolyn (apie vandenį ar kitą skystį): Nemunas nùteka Baltijos jūron NdŽ. Vezuvijaus lava buvo nutekėjusi ligi jūros J.Jabl. Nenùtekami ežerai yra … Dictionary of the Lithuanian Language
palaima — sf. (1) 1. SD16 palaiminimas: Meldė palaimos tėvelių M.Valanč. Prieš kelią didį gairės žinotinos – tikriausiai lydi palaima motinos rš. Tais ir kitais jo rūbais apsivilkime ir apturėsime palaimą pirmagimtinio brolio mūsų SPII131. 2. garbė, šlovė … Dictionary of the Lithuanian Language
pavedimas — pavedìmas sm. (2) BŽ44 → pavesti: 1. Rtr, NdŽ, KŽ. | refl. KI14, Rtr. 2. Dėl pavedìmo paves [karvę], ale teip jau nepagali [senutė] Klt. 3. Rtr, NdŽ, DŽ1 kryptis, išsidėstymas: Rieznykai žino pavedìmą gyslių (kur eina, kur veda gyslės)… … Dictionary of the Lithuanian Language
per — 1 per̃ praep. su acc. (tarmėse su instr., dat. ir nom.), par̃ (dial.) I. erdvės santykiams reikšti. 1. R106 nurodant, kad daiktų išsidėstymas ar judėjimo linija eina kokiu nors plotu, paviršiumi: Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakeikimas — prakeikìmas sm. (2), prakeikimas (1) K.Būg; MT32, MP44, KlM1634, N 1. → prakeikti 1: Prakeikimas tiems, kurie ruošia karą! sp. Darbininkai žiūrėjo į darbą kaip į savo prakeikimą sp. Kalnas pavirto į baisiausių nelaimių ir prakeikimo vietą J.Bil … Dictionary of the Lithuanian Language
prakeiktis — 1 prakeiktìs sf. (3b) NdŽ 1. nelabumas, nelemtumas: Kad tokia prakeiktìs, tai ir sutarimo nėra Gs. 2. pasmerkimas, prakeikimas: Kurie pryšingauja vyresnybei, prakeiktį sau nupelno Pron. Ano palaiminimas užgesys rūstybę ir prakeiktis brš … Dictionary of the Lithuanian Language
